Demencija ir Alzheimerio liga

Vienas ryškiausių mūsų laikų fenomenų yra pagyvenusių žmonių skaičiaus didėjimas ir populiacijos senėjimas. Senatvei būdinga daug stresą sukeliančių faktorių, kurie gali pabloginti psichikos sveikatą, pvz., mažėjantis funkcinis pajėgumas ir socialinė izoliacija. Taip pat įgimti ar paveldėti žmogaus sveikatos sutrikimai, kurie pasireiškia vyresniame amžiuje.Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, tampa aktualūs, dažnai pastebimi senatviniai psichikos sutrikimai, tarp jų demencija - senatvinė silpnaprotystė. Ji sutrikdo sergančiųjų pažintines funkcijas, kasdienę veiklą, savarankišką funkcionavimą, atmintį. Atlikti tyrimai rodo, kad demencijos paplitimas dažnėja tarp vyresnių žmonių: jei tarp 65-69 m. amžiaus žmonių demencija serga  2,4-5,1 proc., tai tarp vyresnių nei 90 m. - daugiau nei 30 proc. žmonių.

Demencijos priežastys gali būti labai įvairios ( kraujagyslinė, degeracinė, trauminė ir kt.). Apie 50-70% atvejų demencija  išsivysto dėl Alzheimerio ligos, kuri pradinėse stadijose gydoma kaip demencija ir tik dažnai vėliau diagnozuojama Alzheimerio liga. Pagerėjus diagnostikai Alzheimerio liga pradėta diagnozuoti jaunesniame amžiuje. Degeneracinė demencija, tokia kaip, pvz., Alzheimerio liga, smarkiai paveikia žmonių gyvenimus. Demencija serga apie 10% pasaulio gyventojų (2). PSO duomenimis (2007), demencija sergančių pacientų skaičius yra apie 30 milijonų, o numatoma, kad 2050 metais jų bus apie 85 milijonus. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos duomenimis (2008), ši liga Lietuvoje diagnozuota apie 5000 žmonių. Tačiau manoma, kad tikras Alzheimerio liga sergančiųjų skaičius galli būti  apie 40 000 [7].

Deja, dėl įvairių priežasčių šis sutrikimas dažnai diagnozuojamas ir pradedamas gydyti pavėluotai [1].