Mes da\u017enai nepagalvojame, kad laipsni\u0161kas protini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 ma\u017e\u0117jimas gali atsirasti d\u0117l Demencijos, galvos smegen\u0173 ligos, kurios metu \u017e\u016bsta nervin\u0117s l\u0105stel\u0117s ir j\u0173 jungtys. Skirting\u0173 \u017emoni\u0173 atmintis, m\u0105stymas, geb\u0117jimas susikaupti ir spr\u0119sti problemas, asmenyb\u0117s bruo\u017eai, elgesys ir emocijos pasikei\u010dia nevienodai.<\/p>\n\n\n\n
Demencija paprastai prasideda vyresniame am\u017eiuje, vir\u0161 55-65 met\u0173. 50-70 proc. pacient\u0173, vyresni\u0173 nei 65 met\u0173, demencijos simptomai atsiranda d\u0117l Alzheimerio ligos.Jos simptomus patiria apie 5 proc. vis\u0173 vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 asmen\u0173, o vir\u0161 80 met\u0173 j\u0173 skai\u010dius padaug\u0117ja iki 20 proc. tik ma\u017edaug vienas i\u0161 1000 \u017emoni\u0173, jaunesni\u0173 kaip 65 met\u0173, suserga demencija. <\/p>\n\n\n\n
Demencijos prie\u017eastys: Kraujagyslin\u0117 demencija, kuri vystosi d\u0117l galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0173 (auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio pasekm\u0117s, smegen\u0173 infarktas ar kraujosr\u016bva(trauma), ypa\u010d pakartotiniai j\u0173 epizodai).Difuzin\u0117 Levi tipo degeneracin\u0117 liga (Lewy<\/em> k\u016bneli\u0173 liga).Piko liga, kuomet labiausiai nuken\u010dia kaktin\u0117s galvos smegen\u0173 sritys.Hantingtono (Huntington<\/em>) liga \u2013 reta, paveldima demencijos forma, kurios metu atsiranda specifini\u0173 judesi\u0173 sutrikim\u0173. Ja serga 1:20 000 gyventoj\u0173; sergan\u010dio ligonio vaikams tikimyb\u0117 ja susirgti yra 1:2. Nuo 30-40 gyvenimo met\u0173.<\/p>\n\n\n\n Demencijos vystymasis: Priklauso nuo aplinkos ir genetini\u0173 faktori\u0173 s\u0105veikos. Demencijos simptomai gali atsirasti ir d\u0117l vaist\u0173, toksin\u0173 (ypa\u010d alkoholio) vartojimo, po galvos smegen\u0173 traum\u0173, esant padid\u0117jusiam sl\u0117giui kaukol\u0117s viduje, t.p. d\u0117l infekcij\u0173, sergant med\u017eiag\u0173 apykaitos, skydliauk\u0117s ligomis (ypa\u010d susilpn\u0117jus jos veiklai), navikais, depresija, d\u0117l nepilnavert\u0117s mitybos (t.p. ir alkoholikams).Laiku ir tinkamai gydant \u0161ias b\u016bkles, demencijos rei\u0161kiniai gali i\u0161nykti. Labai retai demencijos prie\u017eastimi gali b\u016bti specifini\u0173 infekcini\u0173 baltymini\u0173 veiksni\u0173 – prion\u0173 – sukeltos ligos, pvz. Creutzfeldt-Jakob<\/em> liga. <\/p>\n\n\n\n Da\u017eniausia Demencijos prie\u017eastis-Alzheimerio liga-50-70 proc. pacient\u0173, vyresni\u0173 nei 65 met\u0173, demencijos simptomai atsiranda d\u0117l Alzheimerio ligos.Tai l\u0117tin\u0117 progresuojanti galvos smegen\u0173 liga, kurios metu plon\u0117ja nerv\u0173 skaidulos, nyksta j\u0173 jungtys ir pa\u010dios nervin\u0117s l\u0105stel\u0117s (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau<\/em>), sutrinka normal\u016bs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. \u0160i\u0105 lig\u0105 pirmasis apra\u0161\u0117 1907 m. vokie\u010di\u0173 gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta.<\/p>\n\n\n\n Mes da\u017enai nepagalvojame, kad laipsni\u0161kas protini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 ma\u017e\u0117jimas gali atsirasti d\u0117l Demencijos, galvos smegen\u0173 ligos, kurios metu \u017e\u016bsta nervin\u0117s l\u0105stel\u0117s ir j\u0173 jungtys. Skirting\u0173 \u017emoni\u0173 atmintis, m\u0105stymas, geb\u0117jimas susikaupti ir spr\u0119sti problemas, asmenyb\u0117s bruo\u017eai, elgesys ir emocijos pasikei\u010dia nevienodai. Demencija paprastai prasideda vyresniame am\u017eiuje, vir\u0161 55-65 met\u0173. 50-70 proc. pacient\u0173, vyresni\u0173 nei 65 met\u0173, demencijos […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":218,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_monsterinsights_skip_tracking":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[12],"class_list":["post-26","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-category-1","tag-featured"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/alzheimerioistaigos.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/alzheimerioistaigos.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/alzheimerioistaigos.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/alzheimerioistaigos.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/alzheimerioistaigos.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=26"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/alzheimerioistaigos.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":243,"href":"https:\/\/alzheimerioistaigos.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26\/revisions\/243"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/alzheimerioistaigos.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/218"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/alzheimerioistaigos.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=26"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/alzheimerioistaigos.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=26"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/alzheimerioistaigos.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=26"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Dr. Edmundas Jonynas-Ko\u017eevnikovas<\/em><\/p>\n\n\n\n
Daugiau informacijos straipsnyje.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"