Mes dažnai nepagalvojame, kad laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas gali atsirasti dėl Demencijos, galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai.

Demencija paprastai prasideda vyresniame amžiuje, virš 55-65 metų. 50-70 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos.Jos simptomus patiria apie 5 proc. visų vyresnių nei 65 metų asmenų, o virš 80 metų jų skaičius padaugėja iki 20 proc. tik maždaug vienas iš 1000 žmonių, jaunesnių kaip 65 metų, suserga demencija. 

Demencijos priežastys: Kraujagyslinė demencija, kuri vystosi dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimų (aukšto kraujospūdžio pasekmės, smegenų infarktas ar kraujosrūva(trauma), ypač pakartotiniai jų epizodai).Difuzinė Levi tipo degeneracinė liga (Lewy kūnelių liga).Piko liga, kuomet labiausiai nukenčia kaktinės galvos smegenų sritys.Hantingtono (Huntington) liga – reta, paveldima demencijos forma, kurios metu atsiranda specifinių judesių sutrikimų. Ja serga 1:20 000 gyventojų; sergančio ligonio vaikams tikimybė ja susirgti yra 1:2. Nuo 30-40 gyvenimo metų.

Demencijos vystymasis: Priklauso nuo aplinkos ir genetinių faktorių sąveikos. Demencijos simptomai gali atsirasti ir dėl vaistų, toksinų (ypač alkoholio) vartojimo, po galvos smegenų traumų, esant padidėjusiam slėgiui kaukolės viduje, t.p. dėl infekcijų, sergant medžiagų apykaitos, skydliaukės ligomis (ypač susilpnėjus jos veiklai), navikais, depresija, dėl nepilnavertės mitybos (t.p. ir alkoholikams).Laiku ir tinkamai gydant šias būkles, demencijos reiškiniai gali išnykti. Labai retai demencijos priežastimi gali būti specifinių infekcinių baltyminių veiksnių – prionų – sukeltos ligos, pvz. Creutzfeldt-Jakob liga. 

Dažniausia Demencijos priežastis-Alzheimerio liga-50-70 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos.Tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta.

Dr. Edmundas Jonynas-Koževnikovas

Daugiau informacijos straipsnyje.